tupečiuoti

tupečiúoti, -iúoja, -iãvo 1. žr. tupinėti 3: Jai gi nėr kada – ana tupečiúoja tupečiúoja Dkšt. 2. žr. tupinėti 5: Vaikščioja, tupečiúoja vaikas Dglš. Tupečiãvo tupečiãvo i nue[jo] Dglš. Ėgi arklys tik tupečiuoja ir tupečiuoja TDrIV300(Švnč). Moterėlės pasiliko kelyje betupečiuodamos rš. 3. intr. šokinėti: Prisakys, ka pašok, tai meška tupečiúoja, šoka Aps. 4. žr. tupinėti 6: Vakar visą dieną aš aplink ją turėjau tupečiúot Ign.